Ван Квинсон
王庆松

source: artsynet

Wang Qingsong’s staged photographs are vehicles for incisive, witty commentary on economic expansion, social tension, and rising Western influence in contemporary China. His work has been compared to that of Andreas Gursky and Gregory Crewdson due to similar aesthetics and photographic techniques, but Wang’s subject matter is his own, stemming from observations of, and concern for, the future of Chinese society. Images such as Competition (2004), a photograph of a stage set exhaustively plastered in corporate posters, and Follow me (2003), which depicts Wang sitting in front of a huge chalkboard covered with words that refer to the recent contemporary art boom, are resplendent with detail and references to history, popular culture, and Western art, rewarding close looking with a fuller picture of his ironic, deft touch.
.
.
.
.
.
.
.
source: arteallimite

Construidas con costosas técnicas escenográficas que requieren estudios de gran tamaño, estructuras arquitectónicas, faroles de parque y muchos extras, las expresiones de desilusión en las fotos de Wang Qingsong se refieren a los sueños y promesas rotas de una sociedad que cambia demasiado rápido como para desarrollar modelos de vida que respeten las necesidades de todos. En ellas no solo reconocemos a la China de hoy, sino que también vemos rastros de una sociedad global que podría ser la nuestra.
.
.
.
.
.
.
source: fotolabbloges

Wang Qingsong (china 1966) estudió en la Academia de Bellas Artes de Sichuan. En la última década, su obra ha sido expuesta en todo el mundo y se ha convertido en uno de lo artistas más representativos del arte contemporáneo chino.
Wang Qingsong brinda una maliciosa impresión de la vida en la contemporánea china a través de sus observaciones acerca de la cultura moderna. Sus fotos, manipuladas digitalmente, reflejan una opinión divertida, aunque seria, sobre los rápidos cambios acaecidos en la sociedad de China. Las diversas consecuencias del desarrollo económico han influenciado notablemente al arte chino contemporáneo. Wang Qingsong utiliza la nueva realidad como inspiración para su obra.
Su lenguaje artístico no es diferente al del movimiento pop chino de mediados de los 80. Qingsong también incorpora nombres de marcas con características del arte pop, creando un colorido y divertido kitsch, con interesantes observaciones sobre la situación del pueblo chino. Sus trabajos ilustran la actitud de la sociedad en la vida contemporánea. Consciente del influjo de la cultura consumista y el materialismo creciente, Qingsong intenta registrar en su fotografía las escenas producidas por esta nueva situación. Otro aspecto de su trabajo es el uso de autorretratos como iconos que cuestionan la dirección que está tomando la sociedad, combinando para ello las tradiciones con los elementos cotidianos de la actual sociedad china.
Qingsong muestra audazmente este hecho en imágenes, enfrentando la tradición a la modernidad, la ficción a la realidad, y el deseo a la necesidad. Con una profunda conciencia de los cambios sociales experimentados por China, enfrenta estas ideas y las mezcla con la cultura popular, creando trabajos que obligan al espectador a cuestionarse lo que pasa en la sociedad china actual. El deseo de China de modernizarse no solo afecta a la economía, sino también –y aquí la preocupación del artista- a la identidad cultural del pueblo Chino. Los trabajos de Wang Qingsong ofrecen una mirada singular sobre estos cambios, mirada que propone una fuerte crítica, con tintes satíricos, sobre las consecuencias de la globalización en su país.
.
.
.
.
.
.
.
source: laikaslt

Wango Qingsongo fotografijos yra niūriai juokingos. Surežisuotos ir absurdiškos, jos atvaizduoja tuščius Kinijos vartotojiškos kultūros pažadus.

Štai kūrinyje „Bathhouse“ (liet. „Pirtis“) menininkas sėdi baseine apsuptas plastikinių vaisių, kolos buteliukų ir mirtinai nuobodžiaujančių moterų. Vėlesni jo darbai yra brandesni ir subtilesni, štai kad ir „Yaochi Fiesta“ (liet. „Yaochi šventė“) – mitinė dangaus scena, kurioje dešimtys kinų atrodo suvaržyti, netgi susigėdę. Sukryžiuotomis kojomis ir sučiauptomis lūpomis, jie yra nusivylę tuo, kas atrodytų nuostabi svajonė. Wangas, Pekine įsikūręs menininkas, režisuoja šias scenas sandėlį primenančioje kino studijoje. Nors neretai fotografijos yra juokingos, tačiau tai nėra vien pokštai. Priešingai, dažnai jos primena keistus grupinius portretus, kurie pirmiausia privertę sukikenti pateikia nemažai svarių priežasčių stengtis žvelgti giliau.

„Pirtis“ (2000)

Šis ironiškas požiūris fiksuojant Kinijos ekonominius ir kultūrinius pokyčius susilaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio. „Wang Qingsong: When Worlds Collide” (liet. „Wangas Qingsongas: Kai pasauliai susiduria“) – kol kas didžiausia jo asmeninė paroda Amerikoje įvyko šių metų pradžioje Niujorke. Jo darbai taip pat dalyvavo šiuolaikinei Kinijos fotografijai skirtoje parodoje Los Andžele. Savo parodos atidaryme Niujorke Wangas reiškė padėką už dėmesį. „Pasirodymas užsienyje yra lyg durų atvėrimas į tai, kas vyksta Vakaruose“, – sakė leidiniui „The Economist“.

„Kinijoje mes negalime matyti to, kas vyksta pasaulyje“, – priduria menininkas. Laikas praleistas Vakaruose, ir ypač Amerikoje, padeda menininkui išsiaiškinti tam tikrus esminius kultūrinius nesusipratimus. „Kinija Vakarų mąstymu yra lyg tigras – pavojus, grėsmė“, – teigia jis. „Bet galbūt Kinija tėra tik didelis raganosis – švelnus ir nekaltas. Visai ne monstras“.

Wangas prisipažino, jog Kinijoje būti menininku yra sudėtinga, mat ten „geriausias studentas yra geriausias sekėjas“. Kaip ir Ai Weiei, menininkas, kurio studija neseniai buvo nugriauta valdžios įgaliotinių, Wangas užsimena, kad menininkai privalo kelti klausimus Kinijos kultūrinio vienodumo akivaizdoje. „Į tai, kas tikra ir kas ne, mes turime žvelgti su įtarimu“, – teigė jis. „Mes patys turime formuoti savo nuomonę“.

Iš tikrųjų, Wango kūriniuose lengva galima pajusti kartėlį, kuris dažnai išreiškiamas panaudojant didžiųjų korporacijų logotipus bei abejingus veidus. Kinijoje, kur Mao ir jo kultūrinė revoliucija sunaikino šimtmečius trukusias tradicijas, naujieji turtuoliai siekia užpildyti šią kultūrinę tuštumą naujais materialiais malonumais.

Wangas vaizduoja savo paprastus tautiečius, pavergtus tuščio ir pigaus vartotojiškumo, pasitelkdamas „McDonald‘s“ ir „Jack Daniels“ kaip progreso ženklus. Jis sielojasi ne tik dėl pigaus kultūrinio eksporto iš Vakarų, bet ir dėl būdo, kaip kinai visa tai suvartoja. Šį santykį menininkas kartą pavadino „abiems pusėms naudinga konspiracija“. „Kai „McDonald‘s“ tinklas atkeliavo į Kiniją, restoranai buvo atidaryti prašmantniausiose Pekino vietose tam, kad žmonės tai suvoktų kaip gražų vakarietiškos virtuvės pavyzdį“, – prisimena Wangas. Tūkstančiai nuskubėjo ragauti mėsainių ir daugelis vis dar kelia ten savo prašmatnius vakarėlius. Kūrėjas, įskaudintas šio nesusipratimo, pripažįsta, kad tik po kelių metų jis suvokė, jog „McDonald‘s“ buvo ne kas kitas, o tik greito maisto restoranų tinklas.

„Elgeta” (2001)
Iš pradžių mokęsis tapybos, 9 dešimtmečio viduryje Wangas perėjo prie fotografijos, tikėdamas, jog tai buvo tinkamesnis būdas užfiksuoti Kinijos dinamiškumą. „Night Revels of Lao Li” (liet. „Naktinė Lao Li puota“) yra menininko interpretacija pagal garsųjį X amžiaus Gu Hongzhongo ritininį piešinį „Night Revels of Han Xizai” (liet. „Naktinė Han Xizai puota“), kuriame vaizduojamas sužlugdytas teismo pareigūnas, pasiduodantis lėbavimui po to, kai jo reformų siekiai atsimuša tarsi į sieną. Šis kūrinys atspindi visuomenėje suvaržytus Kinijos intelektualus. Šiuolaikinė Wango versija vaizduoja Li Xiantingą, Pekino meno kritiką, kurį valdžios įgaliotiniai išstūmė iš vieno įtakingo žurnalo redaktoriaus posto. Triptike Li – nepavydėtinoje situacijoje – apsuptas neskoningai apsirengusių sugulovių ir menkaverčių malonumų.

„Per tiek metų Kinijos istorijoje nematau jokių pokyčių kinų intelektualų likime“, – taip Wangas pasakoja apie savo fotografiją. „Po to, kai šventė baigiasi ir visi svečiai išsiskirsto, intelektualas lieka liūdnas“.

“ detalė (2000)

Vienas iš naujausių kūrėjo darbų pristatytas Arlyje – „The Monument’s Story” (liet. „Paminklo istorija“) – milžiniškas, daugiau nei 40 metrų ilgio kūrinys, pradėtas dar 2009-ųjų rugpjūtį. Daugiau nei 200 aktorių, padengti purvu buvo atsargiai sustatyti į skyles, išraižytame kraštovaizdžio fone. Ši kompozicija išreiškia menininko požiūrį į istorinius ankstyvųjų civilizacijų pėdsakus ir kultūrinį grožio apibrėžimą. „Kiniškos tradicijos yra perduodamos iš kartos į kartą kartu su šaltiniais susijusiais su istorinėmis asmenybėmis, poezija, literatūra ir mitologinėmis tragedijomis. Savo valdymo metu, žmonės esantys valdžioje pasakodavo savo istoriją, išaukštindami savo pasiekimus“.

Paklaustas apie Rytų ir Vakarų meno sandūrą, Wangas nemano, jog įtaka keliaus vien tik iš Vakarų pusės. „Su laiku Azijos meno plėtimasis be abejonės turės įtakos Vakarų meno istorijoje“.
.
.
.
.
.
source: juntadeandaluciaes

Wang Qingsong, icono de una cultura enormemente desconocida en Europa. Alejado de los cánones culturales que manejamos en la cultura occidental, nos narra, con profunda ironía, la evolución de una sociedad que, en una década, ha pasado a “contaminarse” de la sociedad de consumo en la que vivimos en todo Occidente. La obra de Wang Qingsong resulta imprescindible para el conocimiento del Oriente, cada día más cercano; por eso estamos profundamente agradecidos que nos permita mostrarla en España.